Zubrus sudomino?
Sužinokite apie šią inovatyvią mokymosi platformą daugiau.
Kai kurie mokiniai valandų valandas praleidžia prie užrašų, tačiau po kelių savaičių vos prisimena, ką mokėsi. Kiti mokosi trumpiau, bet net ir po kelių mėnesių gali užtikrintai paaiškinti temą.
Dažniausiai šį skirtumą lemia visai ne intelektas ar „geresnė atmintis“, o mokymosi įpročiai.
Gera žinia ta, kad šiandien jau nemažai žinome apie veiksmingus mokymosi būdus. Psichologijos, neuromokslų ir edukologijos tyrimai rodo, kad mokytis geriau nebūtinai reiškia mokytis daugiau. Kur kas svarbiau taikyti strategijas, padedančias atkurti informaciją, ją suprasti ir įtvirtinti atmintyje. Įdomiausia tai, kad daugelis šių strategijų prieštarauja mums įprastiems mokymosi būdams.
Pamiršę atsakymą paprastai pirmiausia atsiverčiame užrašus ir perskaitome informaciją dar kartą. Tai atrodo logiška, tačiau ne visada yra geriausia strategija.
Vienas geriausiai moksliniais tyrimais pagrįstų mokymosi įpročių yra aktyvus prisiminimas. Tai bandymas atsakyti į klausimą ar paaiškinti sąvoką prieš pažvelgiant į užrašus. Tokios pastangos verčia smegenis atkurti informaciją, o ne tik ją atpažinti.
Todėl atsakinėti į klausimus, naudoti mokymosi korteles ar bandyti savais žodžiais paaiškinti temą gali būti veiksmingiau nei nuolat iš naujo skaityti tą pačią medžiagą.
XIX amžiaus pabaigoje vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas nustatė, kad per pirmąsias kelias dienas po mokymosi pamirštame didelę dalį informacijos. Šis reiškinys vadinamas užmiršimo kreive.
Išeitis nėra mokytis daugiau valandų. Reikia kartoti tinkamu laiku. Kai atkuriame informaciją tuo metu, kai prisiminimas pradeda silpti, galime jį sustiprinti. Šiuo principu grindžiamas intervalinis kartojimas – metodas, kai medžiaga kartojama kelias dienas, užuot viską sutelkus į vieną mokymosi sesiją.
Taigi daug veiksmingiau kelis kartus skirti po kelias minutes temai prisiminti, nei mėginti viską įsiminti naktį prieš egzaminą.
Yra vienas mokymosi įprotis, kurio daugelis mokinių neįvertina: paaiškinti tai, ką išmoko.
Kai bandote savais žodžiais išdėstyti temą kitam, turite susisteminti mintis taip, kad jos būtų suprantamos. Jei užstringate arba nežinote, kaip tęsti, vadinasi, tiksliai išsiaiškinote, ką dar turite pakartoti.
Šią idėją atspindi gerai žinoma Feynmano technika: sudėtingos sąvokos aiškinamos paprasta kalba, tarsi jų mokytumėte kitą žmogų. Tam nereikia pilnos mokinių klasės. Galite aiškinti bendraklasiui, šeimos nariui ar net garsiai sau. Mokydami kitą, mokomės ir patys.
Daugelis mokinių mano, kad nepertraukiamas mokymasis valandų valandas reiškia produktyvumą. Tačiau smegenims taip pat reikia laiko atsigauti ir susisteminti ką tik išmoktą informaciją.
Neuromokslininkas Matthew Walkeris, knygos „Why We Sleep“ autorius, aiškina, kad daugelis per dieną susiformavusių prisiminimų įtvirtinami miegant. Todėl pakankamas miegas nėra veltui sugaištas laikas – tai svarbi mokymosi dalis.
Tas pats pasakytina ir apie pertraukas. Vienas žinomiausių metodų – Pomodoro technika: 25 minutes susikaupus dirbama, o tada trumpai pailsima. Mokymosi etapą galima užbaigti keliomis minutėmis aktyviai prisimenant informaciją, o prieš pradedant kitą etapą padaryti aiškios trukmės pertrauką.
Kad mokymasis būtų veiksmingas, pravartu tiksliai žinoti, ką ketinate daryti, aiškiai suplanuoti laiką ir kiek įmanoma pašalinti dėmesį blaškančius veiksnius. Keturios valandos nepertraukiamo mokymosi nebūtinai duoda geresnių rezultatų nei trumpesnės mokymosi sesijos su pertraukomis.
Nuoseklumas yra vienas dažniausiai mokymosi tyrimuose minimų įpročių.
Tokios mokymosi platformos ir švietimo institucijos kaip „Harvard Summer School“, „Educaweb“ ir „Coursera“ rekomenduoja mokymąsi planuoti iš anksto, nes tai paprastai padeda pasiekti geresnių rezultatų nei visko atidėjimas paskutinei dienai.
Svarbu ne kasdien mokytis daugybę valandų, o paversti mokymąsi įpročiu. Trumpos ir reguliarios mokymosi sesijos leidžia kartoti medžiagą, išsiaiškinti neaiškumus ir palaipsniui stiprinti atmintį.
Mokymasis labai panašus į raumenų treniravimą: pažangą lemia ne viena milžiniška pastanga retkarčiais, o nedidelės, nuosekliai kartojamos pastangos.
Moksliniai tyrimai jau daugelį metų rodo, kad mokymosi rezultatai priklauso ne tik nuo to, kiek laiko mokomės, bet ir nuo to, ką per tą laiką darome.
Bandymas prisiminti prieš skaitant iš naujo, kartojimas dar nepamiršus, išmoktos medžiagos aiškinimas kitiems, pakankamas miegas, mokymasis su pertraukomis ir nuosekli rutina – tai įpročiai, galintys padėti mokytis veiksmingiau.
Taigi galbūt svarbiausia ne mokytis daugiau, o išsiugdyti įpročius, padedančius smegenims geriau įsisavinti ir išlaikyti informaciją.
